Ūkį pradėjau kurti 1991 metais, dar kolūkių laikais, kai įsigijau pirmąjį „Belarus“ traktorių. Jau tada auginau bulves, laikiau kiaules ir galvijus. Pasibaigus kolūkiams ir susigrąžinus nuosavą žemę, pradėjau savarankiškai auginti grūdines kultūras ir kartu mokytis ūkininkauti praktiškai. Ūkis buvo kuriamas nuo nulio – nuo tuščio lauko, todėl šiame kelyje netrūko nei iššūkių, nei pasiekimų.
Pirmuosius metus dirbau su naudota tarybine technika, o reikšmingas proveržis įvyko 2010 metais, kai, pasinaudojus ES parama, įsigijau pirmąjį vakarietišką traktorių. Turėdamas veterinarijos gydytojo išsilavinimą, geriau supratau gyvulių priežiūrą, tačiau ilgainiui įgijau ir agronominių žinių, kurios leido stiprinti augalininkystės ūkį. Vis dėlto ryšys su gyvūnais visada išliko stiprus.
2020 metais žengiau svarbų žingsnį – pastačiau modernią fermą ir pradėjau auginti Šarolė veislės galvijus. Į ūkį atkeliavo pirmosios 40 telyčių ir 2 buliai. Nuo pat pradžių siekiau kurti veislinį-prekinį ūkį, todėl papildomai investavau į aukštos kokybės genetiką iš Prancūzijos. Tikiu, kad stipri genetika yra pagrindas sveikiems, produktyviems gyvuliams ir aukštos kokybės mėsai.
Šarolė karvės su veršeliais ganosi Dituvos apylinkių pievose – natūraliose ir kultūrinėse ganyklose. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens galvijai laikomi lauke, o žiemai grįžta į fermą. Vasaros metu ruošiu pašarus žiemai – šieną, šienainį, šiaudus ir kukurūzų silosą. Siekiu užtikrinti visavertę gyvulių mitybą ir tinkamas augimo sąlygas visus metus.